Kas vyksta organizme, metus rūkyti?

Visi žino, kad rūkymas – žalingas įprotis. Surūkius paskutinę cigaretę, organizmas jau po kelių minučių pradės elgtis šiek tiek kitaip. Siūlome daugiau sužinoti apie fiziologinius pokyčius, vykstančius metus rūkyti.

  • Pirmieji pokyčiai pasireiškia jau po 20 minučių – pagerėja kraujotaka, rankų ir kojų pirštai tampa jautresni.

  • Po 8 valandų kraujyje sumažėja anglies dvideginio, deguonies lygis normalizuojasi.

  • Po dviejų parų iš organizmo nikotinas visiškai pasišalina iš organizmo. Deja, būtent tuo metu noras parūkyti išauga labiausiai.

  • Praėjus dviems dienoms po paskutinės cigaretės skonio receptoriai pradeda funkcionuoti normaliai. Skonis jaučiamas geriau, todėl maisto nebereikės gardinti dideliu prieskonių kiekiu.

  • Taip pat po dviejų dienų pradėsite geriau užuosti kvapus. Dabar idėja sustoti ir įkvėpti rožių aromato atrodys daug patrauklesnė, negu anksčiau.

  • Kraujospūdis pradeda mažėti maždaug po savaitės. Tai sumažina insulto, širdies ir kraujagyslių ligų, stenokardijos, širdies ir inkstų nepakankamumo riziką.

  • Kosulys pradeda slopti po dviejų savaičių. Išnyksta jis ne iš karto, nes plaučiams reikia laiko, kad pašalintų visas susikaupusias nuodingas medžiagas.

  • Po dviejų savaičių susireguliuoja kraujotaka, pagerėja lytinė funkcija (vyrams pagerėja erekcija, moterys tampa jautresnės).

  • Po trijų mėnesių išsilygina odos spalva. Nikotinas blogina viršutinių odos sluoksnių aprūpinimą krauju, todėl oda tampa blyški, sausa, pradeda šerpetoti. Be to,

  • jis skatina ir raukšlių atsiradimą, nes neleidžia gamintis kolagenui.

  • Jeigu iškęsite be cigaretės metus, išnyks patys ryškiausi rūkymo požymiai – galėsite pamiršti pageltusius pirštus ir dantis.

  • Po 5 metų nuo paskutinės cigaretės tikimybė, kad ištiks insultas, bus tokia pati, kaip ir nerūkantiems.

  • Po 15 metų tikimybė susirgti vėžiu taip pat taps ne didesnė nei nerūkantiems

Mečiau rūkyti ir prasidėjo visa, kas blogiausia...

Perskaičiau Sabinos istoriją apie ją kamavusius panikos priepuolius. Ir dalį straipsnio komentarų. Vienas iš jų pasiūlė mintį, kad tai galėjo būtį „rūkymo abstinencija“ ir sulaukė didžiulio „raudonųjų vertinimų“ mėgėjų dėmesio. Supratau, kad didelė dalis visuomenės neturi nė žalio supratimo, ką tas komentatorius turėjo galvoje. Tad nutariau pasidalyti savo asmenine patirtimi ir įtarimais. Jokiu būdu nesitikiu visiško pritarimo – tiesiog noriu informuoti, kad tokia teorija egzistuoja, o tikėti ja ar ne – jau kiekvieno asmeninis reikalas.

Taigi. Sparčiai beartėdama prie 4-osios dešimties jau galiu save apibūdinti kaip gana ryškią, bet ypač nepastovią asmenybę. Atkuriu jau ankstyvoje paauglystėje prasidėjusius „nuokryčius“, lėmusius itin sėslaus gyvenimo periodus su vėlesniais metais aplankiusiomis kraupokomis „lubų stebėjimo“ valandomis (na, tiksliau – dienomis, savaitėmis...) bei gana šmaikščiais panikos priepuoliais (humoro jausmas – labai sveikas dalykas, ypač tokiose situacijose).

Šias „žemumas“ keičiantys „pakilimai“ pasižymėjo daugybe planų, norų, šviežių įsidarbinimų, naujų pažinčių, pramogų, vakarėlių gausa. Žinoma, būta ir daugybės „neutralių“ dienų, kai iš laimės nešokinėji, bet ir gyvenimo beprasmybės klausimas nekamuoja. Tačiau dabar, žvelgdama į praeitį, galiu drąsiai išskirti kelis ryškius pusmečius, nusipelniusius apibūdinimo „ypač žemi“.


Labiau pasidomėję psichiatrinėmis diagnozėmis dabar neabejoja – bipolinis sutrikimas. Ir aš jau ne vienerius metus turiu šią idėją, pametėtą vienos skaitytos knygos herojaus ligos istorijos (tuomet tai dar buvo vadinama maniakine depresija). Ir pernai lankyti specialistai yra linkę taip manyti, nors „rimtų“ diagnozių ir nesulaukiau.

Tai lyg ir viskas būtų aišku, bet yra dar vienas „o gal“. Tiesiog per pastarąjį „nuokrytį“ turėjau daug laiko pamąstyti... O atradus įdomių sutapimų, pasidomėti informacija interneto platybėse. Ir štai turiu rimtų įtarimų, kurių pati asmeniškai niekada negalėsiu patvirtinti, o jei kokie nors kvalifikuoti specialistai ir turi/ turės įrodymų, kažin ar pasidalys jais su visuomene (ir visai nereikia aiškinti, kodėl ne). Bet aš noriu pasidalyti. Ne įrodymais, bet įtarimais.

Na, bet čia aš ne apie tai. Užtenka paminėti, kad nuo 12 metų tapau nuolatine rūkore. Nepamenu nė dienos be cigarečių – visada rasdavau, kur ir kaip. Ir niekaip nesuprasdavau, kaip kiti gali imti ir nerūkyti, pavyzdžiui, savaitę (pavyzdžiui, išvykoje su tėvais ar panašiai) ir „nieko tokio“ nejausti. Aš jaučiausi priklausoma.

O sulaukusi 17 metų tiesiog ėmiau ir nustojau. Nes vėlgi – norėjau. Be jokių stereotipinių „stresų“, kaip tik daugiau su džiaugsmu ir pasididžiavimu savimi. Nustojau rudenį, o po jo atėjusią žiemą pamenu kaip nepraeinantį peršalimą, siaubingus kosulio priepuolius, nemigos naktis. Ir daugybę tyrimų be jokių rezultatų.

Na, bet po kelių mėnesių „išsikosėjau“. Ir jei ne vėlesnė patirtis, čia nė nebūtų, ką rašyti – rūkiau, nustojau, pakentėjau, kol plaučiai prasivalė, ir tiek.

Tačiau po poros metų kažkaip vėl užsinorėjau ir vėl grįžau į rūkančiųjų gretas. Tai sutapo su studijų pradžia, pirmaisiais darbais, daugybe naujos ir smagios veiklos. Na, „pakilimas“.

Parūkiau iki 21-erių ir nutariau, kad nebenoriu. Tuo metu mečiau su išpopuliarėjusiu „Lengvu būdu mesti rūkyti“ – tiesą sakant, toje knygoje tiesiog radau tai, ką jau buvau patyrusi, kai pirmąjį kartą nustojau – kad tai iš tiesų visiškai nesunku ir net malonu. Malonu buvo ir šįsyk. Liūdniau pasidarė po poros mėnesių nerūkymo, kai puoliau į gana rimtą nuosmukį – metusi darbą ir šiaip ne taip parašiusi bei apsigynusi diplominį darbą, ateinantį pusmetį praleidau užsidariusi namuose (turimų santaupų pragyventi užteko).

Žinojau, kad tai nėra gerai, bet labai nenorėjau „chemijos“, tad į specialistus nesikreipiau. O vieną dieną tiesiog atsistojau, susiradau gerą darbą, grįžau į socialinį gyvenimą, nušvitau. Ir netrukus vėlgi užsinorėjau rūkyti...

Trečią kartą mečiau po dar poros metų rūkymo. Šįsyk malonius pojūčius po poros mėnesių pakeitė naujos ligos. Vėlgi tarsi „nuolatinis peršalimas“, bet šįsyk „kirto“ ne plaučius, bet trachėją, ir kelis mėnesius jokie gydytojai nesugebėjo ištempti manęs iš to košmaro.

Nuolatinio užkimimo bėdas pasodrino man brukamų antibiotikų poveikis (po poros geriamų gavau net leidžiamų – ypač stiprių) – vien neigiamas, nes lyg ir įveikus vienas bakterijas, netrukus įsikurdavo kitos. Aplankiau daugybę gydytojų, išklausiau daugybę nuomonių. Galiausiai spjoviau į tas bakterijas, pradėjau slopinti šiaip nejaučiamą skrandžio rūgštingumą (dar viena galima priežastis) ir išsipjoviau tonziles (anginą) – dėl visa ko. Nežinau, ar dėl to, ar tiesiog su laiku, bet praėjo. Pasveikau. Nenumiriau (turbūt nereikia minėti, kad per tuos mėnesius įvairių minčių buvo). Užtat pakeičiau darbą, gyvenamąją vietą – atsigavau. O dar po kurio laiko – ir vėl rūkyti pradėjau (kodėl? Ir vėl – ne apie tai mes čia dabar...)

Dar pora metų žudymosi rūkalais, dar vienas susiėmimas ir nustojimas. Šįkart lydimas didelio nuovargio, silpnumo, nepaaiškinamų pykinimų. Daugybės tyrimų, gerų rezultatų, panikos priepuolių. Hipochondrijos. Depresijos (na, nori nenori, darosi liūdna, kai giliai įtiki, kad jau miršti). Kai buvo atlikti bene visi įmanomi kraujo, šlapimo, išmatų testai ir prieita net iki smegenų magnetinio rezonanso (jokių nukrypimų), nutariau, kad daugiau nebegaliu, ir sutikau išbandyti psichiatrės siūlomą „chemiją“.

Prisidėjo ir superilgos atostogos, asmeninio gyvenimo pokyčiai. Suveikė puikiai. Šiuo metu jaučiuosi sveika ir laiminga (ir jau be „chemijos“). Nerūkau. Kartais sukylančią trauką veju su pagaliu (mintyse). Gailiuosi, kad pradėjau rūkyti, bet to nebepakeisi. Viliuosi, kad nebegrįšiu, bet nieko sau nebežadu. Kodėl visa tai parašiau, kokių įtarimų turiu? Manau, nereikia aiškinti

Ar pati esu tikra, kad mano organizmas taip skausmingai išgyvena rūkalų abstinenciją? Ne, nesu. Ir turbūt niekada nebūsiu, nes ne tik kad nesu specialistė, bet ir suprantu, kad mūsų smegenų veikla yra tokia sudėtinga, kad net geriausi specialistai nėra tokie jau specialistai. Tiesiog iš savo gyvenimo patirties galiu pasakyti, kad didžiausi mano „nuopuoliai“ (tiek psichologinės, tiek fizinės sveikatos) stebėtinai sutapo su rūkalų atsisakymu

Ir dar galiu paminėti, kad nustebau internete atradusi tiek daug tokių pačių įtarimų turinčių rūkalių (tiksliau – buvusių rūkalių). Dažniausiai yra minima būtent depresija, panika, neišlipimas iš įvairių „peršalimo“ ligų, skrandžio bėdos. O laikotarpiai svyruoja, bet dažniausia minima nemalonumų pradžia yra apie pora mėnesių po žalingo įpročio atsikratymo, o pabaiga – keli mėnesiai vėliau.

Aš jokiu būdu neteigiu, kad jei jūs esate rūkorius ir atsikratysite šio visiškai beprasmiško įpročio, būtinai išgyvensite šį sunkų laikotarpį. Jokiu būdu ne – net jei tai, ką aš išgyvenau, iš tiesų abstinencija, esu tikra, kad kiekvienam organizmui ji visiškai unikali. Tačiau jei vis dėlto metę rūkyti po poros mėnesių pradėsite jausti, kad fizinė ir psichinė jūsų sveikata jus apleidžia – nepanikuokite. Tai laikina. Tai tik „bausmė“ už mūsų neišmanymą ir kvailumą, vedusį prie noro „mėgautis“ šiuo sveiku protu nesuvokiamu „malonumu“

Belieka tikėtis, kad bendromis jėgomis išstumsime cigaretes iš mūsų visuomenės, ir jei ne mūsų vaikams, tai gal anūkams, na, bent proanūkiams nebesinorės „pamaištauti“ su visomis galimomis pasekmėmis.

Žalingi įpročiai – tiesiausias kelias į peršalimą?

Rūkaliai peršąla 3 kartus dažniau...

Kiekvieną rytą pradedate cigarete, jos dūmą užgeriate kavos puodeliu? Iki vakaro surūkote pakelį cigarečių? Tai – stiprus smūgis jūsų kvėpavimo takams. Neveltui sakoma, kad rūkalių pažinsi iš kosulio: visi rūkantieji ilgainiui pradeda kosčioti, nes dūmai dirgina gerklę, o plaučiai ir bronchai šalina gleives, besikaupiančias dėl rūkymo. Ypač rūkymas tampa pavojingas šaltuoju metų laiku: rūkaliai per žiemą net 3 kartus dažniau suserga peršalimu – užklumpa ūmus gerklės skausmas, bronchitas. Taip yra todėl, kad rūkančiųjų kvėpavimo takai nuolatos dirginami dūmų, o pats rūkymas sukelia vitamino C ir magnio trūkumą, ypač jei mėgstate gerti daug kavos. Šie elementai padeda išvalyti organizmą ir pašalinti su cigaretėmis gaunamus toksinus, todėl jų nuolatos stinga, o tai gali dar labiau susilpninti atsparumą ligoms. Maža to, kai kurie rūkaliai net susirgę neatsisako cigaretės. Šitaip kvėpavimo takų infekcija gali paplisti net į plaučius. Vienintelis būdas to išvengti – mesti rūkyti.

RŪKYMO PAVOJU

Nikotinas stimuliuoja antinksčių žievę, padidina adrenalino ir noradrenalino iišskyrimą.To pasekmė – padažnėję širdies susitraukimai, padidėjęs kraujospūdis, minutinis širdies tūris, širdies darbas ir deguonies sunaudojimas miokarde. Rūkoriaus širdis plaka 10 – 20 dūžių per minutę dažniau, tad per metus rūkančio žmogaus širdis suplaka 5 – 10 milijonų kartų daugiau už nerūkančio žmogaus širdį. Periferinės kraujagyslės susiaurėja, odos temperatūra ir kraujotaka joje sumažėja. Gali sutrikti širdies ritmas. Daug rūkant arba ilgai būnant prirūkytoje patalpoje, iki 20 proc. hemoglobino gali susijungti su anglies monoksidu ir sudaryti karboksihemoglobiną. Pastarasis negali pernešti deguonies, tuo pačiu ir dalyvauti kvėpavime. Dėl to blogėja audinių aprūpinimas deguonimi. Jo trūkumui kompensuoti vėlgi turi pagreitėti širdies darbas.

Rūkymas turi didžiulę reikšmę lėtiniam bronchitui išsivystyti. Tabako dervos, nusėsdamos bronchuose,tiesiogiai žaloja jų virpamąjį epitelį. Nikotinas ir kitos medžiagos sutrikdo bronchų vegetacinę inervaciją, didina gleivinės liaukų sekreciją, stiprina gleivinės pabrinkimą ir sudaro palankias sąlygas infekcijai. Rūkant vystosi ir plaučių audinio pakitimai. Sumažėjus bronchų laidumui, plaučių alveolės pradeda plėstis, sutrūkinėja, prasideda plaučių emfizema. Dėl smarkaus dirginimo sparčiai vystosi jungiamasis audinys – pneumofibrozė. Ir bronchito, ir emfizemos atvejais pasunkėja įkvepiamo oro srauto judėjimas. Sumažėja kraujyje deguonies, daugėja anglies dioksido. Sutrikusi plaučių ventiliacija dar labiau apsunkina širdies darbą.

Seilėse ištirpęs nikotinas ardo skrandžio, žarnyno gleivinę, sukelia jos uždegimą. Rūkantieji dešimt kartų dažniau serga skrandžio opalige, keturis kartus dažniau miršta nuo žarnyno vėžio. Prie mirties priežasčių, susijusių su rūkymu, priskiriamas ir kasos vėžys. Jie dažniau serga šlapimo pūslės, burnos ertmės, lūpų, liežiuvio, gerklų ir stemplės vėžiu.

2 – 3 surūkytos cigaretės dirginančiai veikia centrinę nervų sistemą, išplečia smegenų kraujagysles: smegenų apytaka pagerėja, dėl to juntamas žvalumas. Tačiau žvalumo būklė tęsiasi keletą minučių, kraujagyslės susitraukia ir savijauta keičiasi. Prasideda kraujagyslių spazmas, kuris tęsiasi 20 – 30 minučių. Rūkant vieną cigaretę po kitos, dėl nuolatinio dirginimo nervinės ląstelės išsenka.

Pradedantys rūkyti mano, kad bet kada galės mesti rūkyti. Klysta. Rūkymo pradžia priklauso nuo psichologinių asmens ypatumų ir jo namų ar darbo aplinkos. Toliau rūkant sustiprėja ir pradeda vyrauti farmakologinis rūkymo poveikis. Vystosi fizinė priklausomybė.

Dešimt priežasčių atsisakyti rūkymo

1. Cigaretės Jus žudo – čia ir dabar!

Apskaičiuota, kad kiekvieną dieną visame pasaulyje nuo rūkymo sukeliamų ligų miršta apytiksliai 10 000 žmonių arba 3,5 milijono žmonių per metus. Dažniausiai rūkymas sukelia šias ligas:

-širdies ir kraujagyslių ligas (rūkaliai 2-4 kartus labiau rizikuoja mirti nuo infarkto);

-vėžį (ypač plaučių, gerklės, burnos, šlapimo pūslės, kepenų, inkstų, skrandžio, gimdos, kraujo);

-kvėpavimo sistemos ligas (ypač chronišką bronchitą ir emfizemą) bei opas.

2. Juodas kaip anglis.

Iš arti pažiūrėkite kaip atrodo tabako dūmuose esančios dervos – tai juoda, lipni medžiaga, kuri be kita ko, pasižymi ir itin stipriomis kancerogeninėmis savybėmis. Surūkęs vieną cigaretę rūkalius įkvepia apie 3 milijonus mikroskopinių suodžių dalelių, kurios ir sudaro dervas. Be to, dervos plaučiams daro nepataisomą žalą.

3. Depresijos priežastis.

Moksliniais tyrimai įrodyta, kad rūkymas yra viena iš depresiją sukeliančių priežasčių. Mesdami rūkyti tučtuojau patirsite unikalų jausmą, kad kontroliuojate savo gyvenimą. Tai padės Jums ne tik atsikratyti tamsių minčių, bet ir pažiūrėti į savo gyvenimą iš optimistinės perspektyvos.

4. Rūkantys tėvai: blogiausia, apie ką galima pagalvoti.

Jūs esate pirmasis pavyzdys (ir ilgą laiką juo būsite) savo vaikams – net rūkydamas. Tyrimai rodo, kad daugiau nei 50% vaikų iš šeimų, kuriose tėvai rūko, mano, kad rūkymas yra nieko blogo ir net 55% mano, kad užaugę rūkys. Rūkalių vaikai yra mažiau aktyvūs ir turi blogesnius maitinimosi įpročius.

5. Savo artimuosius tempiatės į kapo duobę kartu su savimi.

Visi pavojai, kurie Jums gresia, gresia ir žmonėms aplink Jus. Jei jau nesirūpinate savo sveikata, bent pagalvokite apie kitus.

6. Nėščios rūkalės: to tiesiog negalima daryti savo vaikui!

Rūkančios nėščiosios rizikuoja, kad jų nėštumas bus mirtinas kūdikiui ir joms pačioms. Taip pat gresia priešlaikinis gimdymas ar net persileidimas. Gimęs vaikas gali kentėti nuo nuolatinių sveikatos sutrikimų ir gimti per mažo svorio.

7. Nevaisingumas: jam ir jai gresiančios bėdos.

Seniai žinoma, kad rūkymas blogina sėklos kokybę, taip pat pastebėta, kad rūkymas daro įtaką pasikeitimams genuose. Vyrai už nesėkmes lovoje kaltę gali suversti cigaretėms. Rūkančios moterys sunkiau pastoja ir gali sukelti daug sveikatos problemų savo vaikui, jei rūkys nėštumo metu.

8. Rūkalių išvaizda nemeluoja.

Atsisveikinkite su jaunatvišku grožiu: dėl rūkymo Jūsų oda taps blyški, sausa, dantys ir pirštai pagels. Tyrimais įrodyta, kad rūkaliai turi 10 kartų daugiau raukšlių, nei nerūkantys.

9. Pasibjaurėtinas kvapas.

Cigarečių dūmai įsigeria į Jūsų rūbus ir plaukus. Dūmų kvapas visada ir visur keliauja su Jumis. Be to, Jums iš burnos nuolat sklinda nemalonus kvapas. Panaikinti cigarečių dūmų kvapą iš namų bei automobilio gali būti itin sunku.

10. Jei Jūsų neįtikino medicininiai argumentai, Jus įtikins finansiniai.

Dar kartą paskaičiuokite rūkalams iššvaistytus pinigus: prarandate puikias atostogas, naują automobilį, o gal netgi mažą butą, namuką... Ir visa tai dėl vieno ar dviejų pakelių cigarečių per dieną.

Tiesiog paskaičiuokite:

jeigu per dieną surūkote 20 cigarečių arba vieną cigarečių pokėlį, kuris kainuoja 3 eurus, tuomet Jūsų išlaidos savęs nuodijimui sudaro:

- per mėnesį 90 eurų

- per metus 1080 eurų       

- per penkerius metus 5400 eurų

- per dešimt metų 10800 eurų

- per dvidešimt metų 21600 eurų

o jei per dieną surūkote daugiau, negu vieną cigarečių pokelį ...???

Rūkaliai peršąla 3 kartus dažniau

Skaitykite daugiau: http://sveikata.lrytas.lt/medicinos-zinios/zalingi-iprociai-tiesiausias-kelias-i-persalima.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy
Mečiau rūkyti ir prasidėjo visa, kas blogiausia...

Skaitykite daugiau: http://bendraukime.lrytas.lt/isklausykite/meciau-rukyti-ir-prasidejo-visa-kas-blogiausia.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy
  • Pirmieji pokyčiai pasireiškia jau po 20 minučių – pagerėja kraujotaka, rankų ir kojų pirštai tampa jautresni.
  • Po 8 valandų kraujyje sumažėja anglies dvideginio, deguonies lygis normalizuojasi.
  • Po dviejų parų iš organizmo nikotinas visiškai pasišalina iš organizmo. Deja, būtent tuo metu noras parūkyti išauga labiausiai.
  • Praėjus dviems dienoms po paskutinės cigaretės skonio receptoriai pradeda funkcionuoti normaliai. Skonis jaučiamas geriau, todėl maisto nebereikės gardinti dideliu prieskonių kiekiu.
  • Taip pat po dviejų dienų pradėsite geriau užuosti kvapus. Dabar idėja sustoti ir įkvėpti rožių aromato atrodys daug patrauklesnė, negu anksčiau.
  • Kraujospūdis pradeda mažėti maždaug po savaitės. Tai sumažina insulto, širdies ir kraujagyslių ligų, stenokardijos, širdies ir inkstų nepakankamumo riziką.
  • Kosulys pradeda slopti po dviejų savaičių. Išnyksta jis ne iš karto, nes plaučiams reikia laiko, kad pašalintų visas susikaupusias nuodingas medžiagas.
  • Po dviejų savaičių susireguliuoja kraujotaka, pagerėja lytinė funkcija (vyrams pagerėja erekcija, moterys tampa jautresnės).
  • Po trijų mėnesių išsilygina odos spalva. Nikotinas blogina viršutinių odos sluoksnių aprūpinimą krauju, todėl oda tampa blyški, sausa, pradeda šerpetoti. Be to, jis skatina ir raukšlių atsiradimą, nes neleidžia gamintis kolagenui.
  • Jeigu iškęsite be cigaretės metus, išnyks patys ryškiausi rūkymo požymiai – galėsite pamiršti pageltusius pirštus ir dantis.
  • Po 5 metų nuo paskutinės cigaretės tikimybė, kad ištiks insultas, bus tokia pati, kaip ir nerūkantiems.
  • Po 15 metų tikimybė susirgti vėžiu taip pat taps ne didesnė nei nerūkantiems


Daugiau: http://sveikata.tv3.lt/straipsnis/kas-vyksta-su-organizmu-kai-zmogus-meta-rukyti-2808?utm_source=copy&utm_medium=txt&utm_campaign=copy-txt
Visi žino, kad rūkymas – žalingas įprotis. Surūkius paskutinę cigaretę, organizmas jau po kelių minučių pradės elgtis šiek tiek kitaip. Siūlome daugiau sužinoti apie fiziologinius pokyčius, vykstančius metus rūkyti.

Daugiau: http://sveikata.tv3.lt/straipsnis/kas-vyksta-su-organizmu-kai-zmogus-meta-rukyti-2808?utm_source=copy&utm_medium=txt&utm_campaign=copy-txt
Visi žino, kad rūkymas – žalingas įprotis. Surūkius paskutinę cigaretę, organizmas jau po kelių minučių pradės elgtis šiek tiek kitaip. Siūlome daugiau sužinoti apie fiziologinius pokyčius, vykstančius metus rūkyti.

Daugiau: http://sveikata.tv3.lt/straipsnis/kas-vyksta-su-organizmu-kai-zmogus-meta-rukyti-2808?utm_source=copy&utm_medium=txt&utm_campaign=copy-txt